Kondicionieriai veikia visu pajėgumu, vėsaus vandens buteliukas visuomet pasiekiamas ne didesniu kaip metras atstumu, dėvimi lengvo audinio rūbai ir vis intensyvesnės kalbos apie atostogas – šie faktai neleidžia net suabejoti, kad vasara pagaliau įsibėgėja.

Kaip prižiūrėti šunis vasarą?

Žmonėms - tai nepaprastas metas kuomet norisi pailsėti, daugiau laiko praleisti gamtoje ir nuolatos ieškoti būdų kaip neperkaisti darbe, namuose ar leidžiant laisvalaikį. Mūsų augintiniams, deja, tai išbandymas, nes kailio į plonesnį šie pasikeisti negali, vėsaus vandens, jei šeimininkas neįpylė į dubenėlį, iš šaldytuvo nepasiims, o ir nuolatinis gulėjimas lekuojant kur nors saulės atokaitoje – poilsio ir atsipalaidavimo neprimena. Šiame straipsnyje pateikta naudingų patarimų, kaip prižiūrėti šunis vasarą, kad šis laikas jiems taip pat būtų malonus.

Amerikos gyvūnų ligoninių asociacija (AAHA) siūlo keletą patarimų, kaip apsaugoti gyvūnus nuo vasaros karščio bangų. Anot asociacijos narių, automobiliai yra potencialūs mirties spąstai karštais vasaros mėnesiais, nes viduje temperatūra gali greitai pakilti ir saulėtą dieną siekti daugiau nei 50 laipsnių, todėl geriausia augintinį palikti namuose. Jei jau būtina jį vežtis kartu, o vėliau kuriam laikui palikti automobilyje, būtinai atidarykite langus ir orlaides taip, kad augintinis gautų gaivaus oro, tačiau negalėtų pabėgti.

Jei yra galimybė, palikite augintinį jo transportavimui skirtame narve ir langus plačiai atlapokite. Įpilkite vandens, patikrinkite automobilį kas 10 min. Visada išlieka tikimybė, kad augintinis automobilyje gali perkaisti, jei jis neramus, nepaklūsta komandoms, jo oda šilta ir sausa, jis karščiuoja, o širdies dažnis – spartus, tuomet jo kūno temperatūrą turėtumėte mažinti ant jo pildami ar purkšdami vandenį. Nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Vėsi būda ir gėlo vandens dubenėlis šalia

Savo augintinius lauke laikantys šeimininkai visuomet turėtų užtikrinti, kad jų numylėtiniai turėtų kokią nors užuovėją nuo vidurdienio saulės ir kaitros. Šunims būda turėtų būti įrengta tamsesnėje kiemo dalyje.

„Reikėtų užtikrinti, kad šuo turėtų švaraus gėlo vandens. Dubenį su vandeniu reikėtų pastatyti vietoje, kuri nėra saulės atokaitoje“, - patarė šunų mitybos specialistė Iveta Šikšniuvienė.

Veterinarijos specialistai rekomenduoja smarkiai netreniruoti savo šuns tuomet kai ypač karšta lauke, nes tai gali sukelti širdies negalavimus. Jei šuo yra ilgaplaukis vertėtų jį apkirpti, kad pastarasis galėtų lengviau atsivėsinti.

Šeimininkų „meškos paslauga“ savo šuniui – likučiai nuo stalo

Šerti savo šunį geros kokybės maistu labai svarbu rūpinantis jo sveikata ir gerove ne tik vasarą. Nesvarbu, koks metų laikas, jūsų šuo visada turėtų gauti dubenėlį geriausio maisto. Augintinių mitybos įpročiai beveik visais atvejais priklauso nuo šeimininko, o ne nuo šuns, tad vasarą reikia laikytis bendrųjų šuns šėrimo taisyklių, tačiau prisiminti, kad esant aukštai temperatūrai, šuniui turi netrūkti gaivaus vandens ir tinkamo ėdalo.

Kai karšta ūkiuose laikomiems gyvūnams reikia skirti kur kas daugiau dėmesio nei šaltuoju metų laiku. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rekomenduoja pasirūpinti tiek paukštidėse, kiaulidėse, kituose pastatuose laikomais, tiek lauke besiganančiais gyvūnais.

Karščiausiu dienos metu nelaikykite galvijų saulės atokaitoje – būtinai sudarykite sąlygas pasislėpti medžių paunksnėse, pavėsyje. Jeigu turite galimybę, parginkite juos į tvartą, aplaistykite vandeniu.

Per karščius reikėtų atidžiau sekti gyvūnų elgesį. Pastebėjus šiluminiam perkaitimui ar saulės smūgiui būdingus pakitimus – dažną, negilų kvėpavimą, stiprų prakaitavimą, neramius, sutrikusius judesius, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Per karščius gyvūnai netenka daugiau skysčių. Dėl to gali sutrikti kraujotakos, kvėpavimo, nervinės ir kitų organų sistemų veikla. Tad labai svarbu ganyklose ganomus ar patalpose laikomus gyvūnus nuolat girdyti, ypač jei jie neturi galimybės būti prie vandens šaltinių ir atsigerti bet kuriuo metu.

Siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas, gyvūnų laikytojai turėtų nuolat atsakingai prižiūrėti pastatų ventiliacijos sistemas, kontroliuoti apie gedimus perspėjančių signalų veikimą. Mat nustojus veikti ventiliacijai, gyvūnų laikymo patalpose padidėja karštis, drėgmė ir amoniako kiekis, kyla pavojus gyvūnų gyvybei – nuo perkaitimo ir dusimo jie gali pradėti gaišti.

Reikia nuolat stebėti laikomų gyvūnų sveikatą, kontroliuoti patalpų temperatūrą ir santykinę oro drėgmę. Esant ekstremaliom sąlygom, būtina mažinti pastatuose laikomų gyvūnų skaičių.

Labai svarbu padėti gyvūnams išgyventi įvairių vabzdžių ir mašalų atakas. Nuo kraujasiurbių antplūdžių kasmet nukenčia nemažai gyvūnų, pasitaiko net gaišimo atvejų. Nuo jų gintis rekomenduojama tam skirtomis priemonėmis iš veterinarijos vaistinių.

Dauguma šiuolaikinių žmonių nebeturi natūralių santykių su supančia aplinka (gamta), gyvena „dirbtinį“ gyvenimą, kuris sukelia stresą, vienatvę, depresiją ir kitus dvasinės sferos sutrikimus. Gyvūnų terapija (animaloterapija; lotynų kalba žodis animal reiškia „gyvūnas“) – tai psichoterapijos rūšis, kai, norint pakeisti psichologinę žmogaus būklę, į pagalbą pasitelkiami gyvūnų atvaizdai, gyvūnų skleidžiamų garsų įrašai, žaislai ar patys gyvūnai, su kuriais bendravimas yra nepavojingas žmogui.

Teigiamas gyvūnų poveikis sergančio žmogaus sveikatos būklei yra patvirtintas eksperimentais. Pripažintas mokslinis faktas, kad žmonės, kurie namuose laiko gyvūnus, gyvena ilgiau ir serga mažiau. Ir jų nervų sistemos būklė yra kur kas geresnė negu žmonių, kurie neturi naminių gyvūnų.

Terapijos istorija

Gydymas gyvūnais vis dar laikomas netradiciniu gydymo metodu, tačiau iš tikrųjų jo istorija yra labai ilga. V a.pr.m.e. Hipokratas kalbėjo apie teigiamą jojimo poveikį sveikatai, o neurozes, be šalto dušo, vaikščiojimo basomis, ir jojimu. Senovės graikai prieš 3000 metų pastebėjo, kad šunys teigiamai veikia sveikatą, o senovės egiptiečiai tam naudojo kates. Senovės Indijoje vietoj vaistų rekomenduodavo ligoniams klausytis paukščių giedojimo.
Dar 1792 m. Jorko (Anglija) psichiatrijos ligoninėje gydymo tikslais buvo naudojami gyvūnai, nors tokia terapija kaip atskiras gydymo metodas išpopuliarėjo tik nuo XX a. antros pusės. Šio gydymo metodo pradininku laikomas JAV vaikų psichiatras Borisas Levinsonas, kuris psichoterapijos sesijų metu naudodavo savo šunį.
 

Mokslas apie gyvūnų įtaką žmogui

Šiuo metu terapija gyvūnais pripažįstama daugelyje šalių, rengiamos tarptautinės konferencijos, seminarai. Kaip gydymo priemonė dažniausiai naudojami gyvūnai yra šunys, katės, triušiai ir paukščiai. Šios terapijos programose dalyvauja medikai, socialiniai darbuotojai, psichologai. Gyvūnų terapijos mokslo darbai prasideda nuo žmonių santykių su savo augintiniais tyrimų. Žinoma, atkreipiamas dėmesys ir į neigiamus poveikius: alergiją, galimybę užsikrėsti parazitais, gyvūnų agresiją.
 

Gyvūnų terapijos funkcijos

o Žmogaus fiziologinių funkcijų normalizavimas. Bendravimas su gyvūnais sumažina stresą, padeda reguliuoti vidaus organų funkcijas (pavyzdžiui, suretina širdies ritmą, gali sumažinti padidėjusį kraujospūdį).
o Kompetencijos jausmo stiprinimas. Šis žmogaus poreikis, kurį trumpai galima išreikšti fraze „aš galiu“, yra vienas iš svarbiausių, ir, rūpindamasis savimi negalinčiu pasirūpinti gyvūnu, žmogus pasijaučia stiprus ir geras. 
o Savirealizacijos funkcija. Kitas svarbus žmogaus poreikis – realizuoti savo vidinį potencialą, būti svarbus kitiems.
o Bendravimo funkcija. Viena iš svarbiausių naminių ir gydančių gyvūnų „pareigų“ yra būti žmogaus bendravimo partneriu. Tai labai svarbu tiek vienišiems, tiek autistiškiems ir turintiems bendravimo problemų pacientams, kurie su gyvūnu gali lengviau užmegzti kontaktą nei su artimaisiais ar specialistu.
o Psichoterapinė funkcija. Psichoterapija yra asmens keitimosi procesas terapijos metu. Paprastas pavyzdys – bendravimas su gyvūnais gali palengvinti ir žmogaus tarpasmeninius santykius (juk pripažintas faktas, kad įsigiję šunį žmonės tampa labiau bendraujantys). Aišku, gyvūnų terapijos metu vyksta kur kas sudėtingesnės tarpusavio sąveikos.
 

Gyvūnai padeda diagnozuoti ligas

Šunys pasižymi ypač gera uosle. Ši savybė padeda jiems rasti net nedideles cheminių medžiagų koncentracijas įkvepiamame ore ir jau yra pritaikoma ne tik policijoje, bet ir medicinoje diagnozuojant vėžines ligas. Šunys yra specialiai dresuojami ir turi atitinkamai sureaguoti, jei oro mėginyje yra atitinkamas kvapas, kurio žmogaus uoslė neužuostų.
Kalifornijos mokslininkai atliko bandymą su 5 dresuotais šunimis, kurie per specialius įrenginius turėdavo uostyti iškvepiamo oro mėginius, paimtus iš sveikų arba vėžiu sergančių žmonių. Tyrime dalyvavo 170 žmonių, iš jų 84 buvo sveiki, o 86 sirgo plaučių arba krūties vėžiu. Pagal ligos pobūdį, šunys atsitūpdavo arba atsiguldavo prie sergančio žmogaus oro mėginio. Šunys plaučių vėžį nustatė 97, o krūties – 87 proc. atvejų. Kaip žinoma, onkocitologinių ir vėžio žymenų tyrimų jautrumas dažnai yra mažesnis, todėl dresuoti šunys galėtų būti puikūs pagalbininkai atrenkant pacientus, kuriems reikalingas išsamesnis ištyrimas, ieškant galimai besivystančio vėžio.
 

Gyvūnų terapijos rūšys

Gyvūnų yra skirstoma į nekryptingąją – tai žmogaus sąveika su gyvūnais namų aplinkoje, neakcentuojant šios sąveikos gydomosios reikšmės, ir kryptingąją – tai tikslingas gyvūnų panaudojimas gydymo tikslais psichoterapijos procese.
 

Šuo – žmogaus draugas ir gydytojas

Pagrindinė šuns savybė – jo ištikimybė. Dažnai šuo užpildo vakuumą, kuris atsiranda žmogaus gyvenime dėl bendravimo trūkumo. Gyvūnai gali atlikti psichologinę pakeitimo funkciją, kai nėra artimo žmogaus. Be to, šuniukas visada laimingas, kai bendrauja su žmogumi. Jam nesvarbu, kiek turime pinigų ir kaip mes atrodome, jį džiugina pats buvimo kartu su šeimininku faktas. Nustatyta, kad poros, kurių namuose gyvena šuo, rečiau konfliktuoja ir lengviau išgyvena šeimyninių krizių laikotarpius.
Kanisterapiją (lot. canis – šuo; taip pat dar vadinama dogoterapija, nuo angl. žodžio dog – šuo) propaguojantys specialistai mano, kad šunys gali padėti protiškai neįgaliems žmonėms, sergantiems neurozėmis, vienišiems, nepasitikintiems savimi, taip pat autizmu sergantiems vaikams. JAV iš visų gyvūnų terapijos 95 proc. atvejų į pagalbą pasitelkiami šunys. Toks populiarumas paaiškinamas iš dalies šių gyvūnų emocionalumu, taip pat puikiais socialinio bendravimo įgūdžiais, kadangi jų protėviai vilkai gyveno bandomis.
Šunys gali daug padėti ne tik vaikams, bet ir senelių namuose. Šuo sumažina baimę, blogą nuotaiką, įtampą, išsiblaškymą ir padidina senelių fizinį aktyvumą. Nekalbūs pradeda kalbėti, o emociškai nejautrūs – pradeda rodyti emocijas, pirmiausia gyvūnui.
Šuo, visa savo esybe išreiškiantys atsidavimą šeimininkui, suteikia jam didžiulę psichologinę pagalbą. Šis palaikymas yra netgi svarbesnis negu artimo žmogaus palaikymas. Atlikti psichologiniai tyrimai rodo, kad artimo žmogaus buvimas šalia atliekant sudėtingas užduotis pablogina rezultatus, nes žmogus galvoja, kaip bus įvertintas savo artimojo. O jei šalia šuo, rezultatai geresni negu atliekant užduotis vienam! Iš vienos pusės, žmogus jaučiasi palaikomas ir mylimas toks, koks yra, iš kitos pusės, nebijo būti neigiamai įvertintas.
 

Kačių poveikis sveikatai

Felinoterapija – tai kačių panaudojimas gydymo tikslais (lot. feles – katė). Šie švelnūs ir meilūs gyvūnai žmogui suteikia šilumos ir saugumo jausmą. Jų vibracijos murkiant (4–16 Hz) įveda žmogų į savotišką transą, taip pat gerai padeda sergant daugeliu vidaus organų ligų: osteochondroze, galvos ir sąnarių skausmais, slopina vidaus organų uždegimo procesus, greitina lūžių ir kitų sužeidimų gijimą, stiprina imunitetą. Daugelis kačių šeimininkų pastebi, kad katė gulasi ant skaudamos vietos. Seniai žinoma, kad katės glostymas normalizuoja kraujo spaudimą: pažemina aukštą ir padidina per žemą, taigi katės laikymas namuose mažina net infarkto riziką. Žmogui katės glostymas ir jos murkimas sukelia galvos smegenyse bangas, kurios rodo atsipalaidavimą ir malonumą, taip katės sukelia teigiamas emocijas ir pagerina nuotaiką. JAV katės netgi buvo pripažintos viena iš priemonių, padedančių sumažinti stresą. 
Manoma, kad geriausiai gali padėti Europos trumpaplaukės, Siamo, Britų trumpaplaukės ir Sibiro katės. Katę namuose laikyti rekomenduojama žmonėms, kurie linkę į depresiją.
Padeda ne tik katės laikymas namuose. Taip pat malonus ir naudingas užsiėmimas yra kačių stebėjimas, jų piešimas, fotografavimas, figūrėlių lipdymas – tai rekomenduojama dažnai patiriantiems stresą, besiskundžiantiems bloga atmintimi, rankų drebuliu, depresija ir emocijų nevaldymu žmonėms.

Hipoterapija – ne tik jodinėjimas ant žirgo

Žodis kilęs iš graikų kalbos (graik. hippos reiškia žirgą). Arkliai labiausiai padeda koreguoti judėjimo sistemos sutrikimus. Jie reaguoja į žmogaus emocines reakcijas, balsą, judesius, kas svarbu gydant vaikus, kuriems pasireiškia autizmas, bloga socialinė adaptacija, uždarumas. Žirgai gali padėti vaikams, kuriems pasireiškia baimės, depresija, po stipraus išsigandimo, sustiprina komunikabilumą ir pasitikėjimą savimi. Jodinėjant gerėja dėmesio koncentracija, savikontrolė, judesių koordinacija. Hipoterapija padeda sumažinti nerimą, padidina prisitaikyti „čia ir dabar“. 
Hipoterapijoje dalyvauja trise: pacientas, arklys ir hipoterapeutas. Hipoterapeutas žmogaus emocijas ir energiją nukreipia geriausia jam socialinės adaptacijos prasme vaga. Hipoterapeutas veikia raitelį, raitelis veikia žirgą, o žirgas – ir raitelį, ir terapeutą. Toks požiūris padidina paciento aktyvumą, iš kitos pusės – pacientas yra ir kitų veikiamas subjektas, to suvokimas svarbu psichologinei reabilitacijai.
Dar yra taikoma delfinų terapija (ji taikoma ir Lietuvoje), paukščių stebėjimo terapija, gydymas pasitelkiant akvariumines žuvytes, triušius, jūrų kiaulytes bei kitus gyvūnus. Psichoterapiniam darbui su vaikais labai padeda gyvūnų paveiksliukai, pasakojimai apie gyvūnus. Prie gyvūnų terapijos kartais priskiriama ir apiterapija – gydymas bičių produktais bei gydymas dėlėmis – hirudoterapija.
Gyvūnai daro poveikį kiekvienam, kas su jais susiduriame, tiek jų stebėjimas, tiek buvimas su jais, laikymas namuose. Gyvūnų gydomasis poveikis panaudojamas atskiros psichoterapijos šakos – animaloterapijos metu. Tačiau gydomąjį gyvūnų poveikį galime pajusti kiekvienas, kuris namie turime augintinių.

Gyvūnų terapija – tai teigiama gyvūnų įtaka žmogaus sveikatai. Žmonės jau nuo senų senovės suprato, kad gyvūnai palankiai veikia žmonių sveikatą. Pavyzdžiui, senovės Graikijoje buvo manoma, kad svaikatos dievas Asklepijus sergantiems žmonėms pasirodydavo šuns pavidalu ir išlaižydavo jų žaizdas.

Vėliau krikščionys vaizduodavo šventuosius, lydimus dviejų šunų, kurie pasak legendos, gydydavo savo šeimininkus. Na, o senovės Egipte buvo manoma, kad katės ne tik padeda žmogui pasveikti, bet ir turi nežemiškų galių. Todėl jos buvo laikomos dieviškais sutvėrimais. Tačiau savarankišku gydymo būdu zooterapija tapo tik XX amžiaus viduryje. Dabartiniais laikais pasaulinė sveikatos organizacija pripažįsta, kad gyvūnai teigiamai veikia mūsų sveikatą.

Kokiu būdu gyvūnai veikia mūsų sveikatą?

Stebėkite save, ar jaučiate ką nors, kai glostote šunį ar katę? Jums lengviau bendrauti su tais, kurie šalia tuo metu, jūs nusiraminate, mintys tampa tvarkingesnės, išnyksta neigiamos emocijos. Tą patys galime pastebėti. Fiziologiniai tyrimai rodo, kad žmogui atsipalaiduoja raumenys, pagerėja virškinimas, mažėja spaudimas, greičiau užmiegama.

Kodėl tai įvyksta? Visi gyvūnai – bioenergetikai. Jie jautrūs neigiamai energijai, kurią skleidžia jūsų mintys ar sergantys organai. Be to, jie sugeba neigiamą energiją paversti teigiama. Todėl, kai jums blogai, užvaldo niūrios mintys, skauda pilvą ar galvą, mūsų ištikimieji draugai iš karto sureaguoja. Prisispaudžia prie sergančios vietos, baksnoja nosimi, murkia, inkščia, nulaižo ašaras, prajuokina, prablaško.

Egzistuoja netgi specializuoti centrai, kur „dirba“ specialiai apmokyti gyvūnai. Tokiuose cenruose ne tik tiesiogiai bendraujama su gyvūnu, bet ir rodomi filmai apie gyvūnus, pasakojama apie juos ir t. t

Šunų terapija Šuo – socialus, aktyvus, draugiškas gyvūnas.

Todėl šunys labai naudingi vaikams, kuriems nustatytas sulėtėjęs emocinis, motorinis vystymasis, taip pat vaikams, sergantiems Dauno sindromu ir cerebriniu paralyžiumi. Tokiems vaikams po bendravimo su keturkojais draugais pagerėja atmintis, jie sparčiau vystosi emociškai ir protiškai.

Šunys kelia motyvaciją. Dėl to vaikus, kurie turi kalbėjimo ir klausos sutrikimų, moko kalbėti dalyvaujant šunims. Sergantys cerebriniu paralyžiumi lengviau įsisavina judesius, jei mokantis kartu dalyvauja šuo.

Šunys sumažina šeimininko įtampą, palengvina galvos skausmus, palaiko psichologiškai ir netgi palengvina mąstymą. Jums geriau seksis rašyti tekstą, ruoštis egzaminams, daryti remontą, jei kartu bus jūsų keturkojis draugas.

Ypatingai jautri šunų uoslė padeda jiems užuosti piktybinius auglius, prieš 20 minučių nuspėti epilepsijos priepuolį. Prasidedant priepuoliui jie stengiasi apsaugoti šeimininką nuo susižeidimo.

Kačių terapija

Anglų gydytojai psichoterapeutai, dirbantys su protiškai atsilikusiais vaikais, pastebėjo, kad katės sugeba teigiamai paveikti psichine liga sergančius žmones, taip pat turinčius širdies negalavimų ar smegenų kraujotakos sutrikimų.

Kartu esant katėms žmonės su psichine negalia labiau atsipalaiduoja, tampa ramesni, su jais lengviau susikalbėti, ko nors išmokyti. Katės padeda gydant depresiją, šizofreniją, neurozes, manijas ir priklausomybę nuo narkotikų.

Kačių net nereikia specialiai apmokyti, jos kažko ypatinga ir nedaro. Jei žmogus joms patinka, jos trinasi jam į kojas, šoka ant kelių, murkia, laižo rankas, taip sulaukdamos atsakomojo švelnumo. Tarp kitko, kačių murkimas pagreitina audinių regeneraciją. Greičiau gyja žaizdos ir tvirtėja kaulai.

Katės padeda gydyti hipertoniją, infarktą, reumatizmą, skrandžio opą, gastritą, gripą ir plaučių uždegimą. Jos palengvina vienatvę, malšina galvos skausmus, gydo uždegimus.

Taigi, jei katė įkyriai lenda prie jūsų, meilinasi, šoka ant kelių, nenuvykite jos. Tokiu elgesiu ji ne tik išreiškia savo meilę, bet ir bando jums padėti.



 

Tik beširdžiai savo keturkojams augintiniams per šalčius nepatiesia būdoje šiaudų ar landos nepridengia vėją sulaikančia medžiaga. Šunys neturėtų būti palikti ant pliko betono, jų pėdas patariama patepti specialiu tepalu, antraip jie gali peršalti ir prarasti atsparumą.

„Šeimininkai turėtų atkreipti dėmesį, ar grandinė nesusisukusi, ar ji neprišalusi, ar šuo gali įlįsti į būdą. Jei dideli šalčiai ir šuo dreba, reikėtų jį įvesti į šiltesnę aplinką, bent į tvartą“, – sako veterinaras Robertas Veikšas.

Gyvūnų prieglaudų savanoriai džiaugiasi, kad žmonės atveža ne tik maisto, bet ir šiltų apklotų.

Užsakymų sulaukia ir šunų drabužių siuvėjos. Panevėžietė Vaiva užsakymų kiekiu nesiskundžia ir pažymi, kad rūpestingi šeimininkai siūdinti šiltesnių rūbų savo augintiniams suskato dar prieš šalčius.

Rengti keturkojus – ne tik madinga. Tai jiems padeda ištverti lietuviškas žiemas.